- dabinėti
- dabinė́ti, -ė́ja, -ė́jo dem. dabinti 1: Ale žiūponės savo lėles, margai dabinė́tas, ant šilkų perynų vis į patalą guldo K.Donel. | refl.: Mergos vis dabinė́jas K. Juk žinai, kaip mūsų lietuvninkės dabinė́jas, kad viešėt ar į česnis nukeliaut užsigeidžia K.Donel.
Dictionary of the Lithuanian Language.